BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Per daug dalykų, nuostabių dalykų.

Ji gulėjo visa nuoga, bet seniai žinojau, kad tokias moteris nepažinti taip lengvai. Mėginau joje ieškoti tų mažyčių dalykų, kuriuos pastebiu visada ir visur, tokius kaip kad naktinio taksi vairuotojo prisilietimus prie pavarų svirties, lengvus, visiškai nereikalingus, tačiau jam teikiančius keistą malonumą, tokius kaip kaimynės, turinčios nuostabiai seksualų apgamą virš viršutinės lūpos, kairėje veido pusėje, pavėluotą akies atsimerkimą, tokį netobulą, bet mane taip žavi tie netobulumai, kad, regis, ieškau netobulo tobulumo, o tai ko gero dar sudėtingiau rasti, nei kažką tobulo..

Ir štai čia slypėjo ta didžioji problema, kad joje pastebėjau daugiau dalykų nei, kad tikėjausi – kalbėdama ji ranka visada perbraukia savo tamsius plaukus, tarsi pati negalėdama jais atsidžiaugti, tarsi kviesdama mane į juos panardinti savo pirštus, paskęsti, nekęsti, visko, kas anksčiau mane žavėdavo. Tas jos žvilsnis, nužvelgiantis mane nuo kojų pirštų galiukų, tarsi ji matytų juos pro mano batus, iki viršugalvio, tarsi ji perskaitytų viską, kas dedasi mano galvoje, tarsi tikrai žinotų, kad ji jau baigia iš ten išvaryti visa kita.. Balso tembras, kai ji pasakoja apie kažką, kas jai daro įspūdį, velnias, kaip aš dievinu, kai jis būna toks, kai ji kalba apie mane, pripažinkime, visi esame dėmesio kraugeriai, o kai jį galima gerti iš tokios būtybės.. Tiesiog neįmanoma susilaikyti.

Savęs paklausiu, ar tai aistra, ar tai meilė, bet sako, kad meilė – tai kai nori atiduoti, o aistra – pasiimti. Aš noriu abiejų.

Ta jos šypsena, tas nepažabotas tyrumas, kuris skaidresnis už kalnų krištolinį vandenį, nemačiusį žmogaus atvaizdo atspindžio, verčiantis rėkti/šaukti/pasileist laukais, gali už tai atiduoti viską, ką turi, gali nusibraukt dešimt gyvenimo metų dėl dešimt minučių su jos draugija, gali pamiršt rudenį, gali pamiršt savo vardą ir netekt proto, bet gali jaustis tarsi tavo viduje degtų amžina ugnis, tik svarbiausia nusibrėžt ribas.. Ar jau per vėlu?

Ji iš lėto apsirengė, kruopščiai užsisegė marškinius, batelių sagteles, įsisegė auskarus, pasikvėpino, pasidažė lūpas, pirštais perbraukė tamsos prisigėrusius plaukus, nužvelgė mane nuo pirštų galiukų iki viršugalvio ir įtariau, jog ji supranta, jog visam kitam mano galvoje tiesiog neliko vietos. Ir jai tai turėjo patikti.

Kai ji išėjo, supratau, kad yra žmogus, kuriame per daug dalykų, kad juos būtų galima išskirstyti, čia tarsi kokia visata, kuo daugiau skaidai, tuo daugiau prieni išvados, jog tai tiesiog neįgyvendinama užduotis, tuo dar daugiau vietos tavo galvoje visa tai reikalauja.

Patiko (0)

Rodyk draugams

12 Responses to “Per daug dalykų, nuostabių dalykų.”


  1. 1 momo

    Moteris pirma įsisega auskarus, tada įsispiria batelius. Ar ne?

  2. 2 Mantvydas Leknickas

    Šita matyt ne :)

  3. 3 Monika

    Nuostabu…

    Jeigu jau vaikinas taip sugeba rašyti apie tokį neatskleistą moters grožį ir visa kita,kas slypi joje…
    Belieka tik skaityti ir mirti iš pavydo tai merginai,jog turi turi tokį nuostabų gyvenimo pakeleivį. Tave,Mantvydai :)

    Begalo gražu.

  4. 4 lakudra

    Mantvydai,įsimylėjau!

  5. 5 Guru

    momo, aš stotelėje kartais įsiseginėju auskarus, jei spėju prigriebt prabėgdama.

  6. 6 Maištingoji

    Labai patiko!

  7. 7 Dominyka

    nuostabu

  8. 8 Ka

    Dammm.. Tu ypatingas.

  9. 9 Demmy

    Gosh, tai buvo nuostabu, nesigailiu truputėlį praleisto laiko ;) Pavydžiu tai kuriai jis atiteko ;) :P

  10. 10 kvepaliukai

    Wow, tikrai gražu :)

  11. 11 Viktorija

    “tokius kaip kad naktinio taksi vairuotojo prisilietimus prie pavarų svirties”
    stiprus šitas

  12. 12 latesta

    Pasakiška. Žavinga. Daugiau tokių pastabių, vertinančių kiekvieną judesį, smulkmeną, vyrų… (:

Leave a Reply