BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prados, neatsakyti klausimai, virtuvė

Čia mirties lazdelėmis dalinasi išsikvėpinę vyriškiai, banderaso įdegiu ir smailiais smakrais traukiantys šalia besiganančias laibakojes gazeles, tik ir telaukiančias būti sumedžiotomis, „Prada“ delninukėse neturinčios nieko, bet juk ar ne dėl šios priežasties jos čia ir yra?

Ištempusios kaklus žybsinčių liepsnelių, telpančių kišenėn, link, skendo dūmuose ir begalinėje tuštybėje. Čia vyksta barteriniai mainai, šalimais sustatytų sportinių automobilių chromuotų ratlankų stipinuose atsispindintys išbalintų dantų paveikslai skelbia – sveiki atvykę į Sodomą.

Ir negalėjau atsakyti sau į vieną vienintelį klausimą – Kokį velnią čia veikiu? Būtent jis skambėjo lyg aidas mano galvoje, kur kas garsiau už tuos žemadažnius dūžius sklindančius iš akmeninio rūsio, dvelkiančio prakaitu, tekila ir dūmais, kuriuose mirkdavo Fredis Merkuris.

Jau seniai atkreipiau dėmesį į tamsiai mėlynus džinsus, jau seniai žinau atsakymą į savąjį klausimą, jau seniai rezgu galimus dialogo scenarijus, vis skaičiuodamas iki dešimties, mėgindamas nugalėti baimę, kaip kad mokykloje, nedrįsdamas pasiprašyti mokytojos leidimo į tualetą.

Jos šokio judesiai primena juodąją magiją, marškinėlių petnešėlės gimdo mintis slapta įsinešti žirkles, tačiau apsauginių pitbuliškos fizionomijos aiškiai pataria net nemėginti tokios avantiūros; taip ir norisi perbraukti mojito leduku perbraukti jos pečius, kaklą, į ausį pašnabždėti.. Kada išvyksta naktinis autobusas. Į žvaigždes.

Jau seniai priėjau išvadą, jog žmonės kur kas drąsiau apsinuogina nei drabužiais ryte apdengia savo kūną.

Šį kartą taip nebuvo. Visą naktį ir netgi, sakyčiau, visai nemažą dalį ryto, virtuvėje klausėmės muzikos, kuri buvo sukurta dar prieš mums patenkant į šią planetą, tiesa, mūsų net nebuvo paklausta, ar to norime.

O kas bus toliau?

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 Response to “Prados, neatsakyti klausimai, virtuvė”


  1. 1 xo

Leave a Reply