BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Susitikime kampinėje kavinėje. Ketvirtą ryto.

Susitikime kampinėje kavinėje, jei tu nepameni jos, tai ta, kurioje kavą patiekia mažuose puodeliuose, o pro mažą auselę nepratelpa mano mažasis pirštas. Susitikime ketvirtą valandą ryto, kai nebežinai, rytas ar naktis, kai nežinai, ar miegoti per anksti, ar per vėlu. Susitikime, kai nežinai, susitikimas iš noro sustikit, ar iš noro pamatyt, kaip nenoras staiga keičia pavidalą. Kažkokios transformacijos, kažkoks iškreiptas pasimatymo laikas, varge, gi žmonėms duotos dienos, o jie jas vėjais leidžia nuobodžiuose darbuose, vakarus dar nuobodėsnėse kompanijose, todėl palieka rytus tokiems susitikimams, kaip šis, šioje kampinėje kavinėje, su kava, pilstoma į mažyčius puodelius, į kurių aseles netelpa mano mažasis pirštas.

Vėl vėluoji, kaip ir visada. Per tą laiką spėju suskaičiuoti per kiek laiko įmanoma prisiminti tavo veidą. Gerai, kad mano neišmanusis sugeba rodyti tūkstantąsias sekundės dalis, dar užmetu akį į ryšio stiprumo matuoklį, tą, kur pagreitina širdies plakimą, vadinasi, jau artiniesi, po galais, greičiau, juk čia tikrai nesinorėtų pusryčiauti. Kažkokie antgamtiniai dalykai dedasi, gal man jau reikalingas egzortsistas, o gal tiesiog naktinė/rytinė paranoja? Iš viso. Kas gi geria kavą kampinėse kavinėse prieš ruošdamiesi miegoti? Nebūtinai kartu, bet apskritai.

Atėjusi, pareiškė, kad visiškai nenorinti manęs mylėti. Aš atsakiau tuo pačiu. Tikrai nepamenu, jog būčiau kada prašęs, kad nutiktų štai toks dalykas. Dėl jos nebuvau tikras, tačiau nemačiau reikalo šito apmąstymo viešinti.

Sėdėjom, kaip kokie didieji mąstytojai ar išminčiai ir audėm išganingus sakinius, mėgindami vienas kitam padaryti įspūdį, kad laiko veltui neleidome iki šio susitikimo, mėginome įtikinti teisėją linkti kiekvienas savo pusėn, tačiau šis tik nunešė tuščius kavos puodelius, į kurių aseles netilpo mano mažasis pirštas.
Pažėriau skatikus už kavą, šaltus metalo gabalėlius, kažin kiek tokių karučių reiktų priversti jai po kojomis, kad liktų sumanimi pernakt/ryt/poryt, tačiau staiga prisiminiau, kad anksčiau nereikdavo net tokių beviltiškumo prisirpusių minčių.

Kaip ir buvo sutarta, patekėjus saulei, patrauksim savais keliais. Leidau jai išeiti pirmai, nes nepasitikėjau savais keliais. Šie linko, kaip kokie plastelino gabaliukai, pašildyti vaiko rankose, kaip galingi ąžuolai laužomi it degtukai išprotėjusios audros.

Labas rytas, tariau sau ir tuo pačiu paneigiau mitą, jog rytas už vakarą protingesnis.

Patiko (0)

Rodyk draugams

8 Responses to “Susitikime kampinėje kavinėje. Ketvirtą ryto.”


  1. 1 gliocchiverdi

    Norėčiau pagirti tamstą už žavų,paprastą ir savitą stilių.

  2. 2 Dominyka

    labai labai patiko

  3. 3 liki

    …nepasitikėjau savais keliais…labai gerai pasakyta. Mantvydai esu vis dar Tavo gerbeja (Zita)

  4. 4 Mantvydas Leknickas

    Malonu girdėti!

  5. 5 Raimonda

    vau! Netyčia užklydau ir mąsčiau, skaityti ar ne.. ilgas pasirodė. :D labai patiko. Gerai, kad perskaičiau.

  6. 6 linuke

    labai patiko irasas,bet man gal truko merginos vaizdo irase, kokia ji.tik apie save rasai

  7. 7 cinamonoKrautuvele

    jei tai tiesa, tada gerbiu tą tiesą ir susitikimą ryte.

  8. 8 justinos

    Gražiausia paskutinė eilutė. Teigianti. Be klausimo. Tiesi ir žavi.
    Nors ir liūdnai, bet kvepia romantika. :)

Leave a Reply