BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Trumpi susitikimai, sukeliantys keistą malonumą

Iš tolo pamačiau, kaip ji sukasi cigaretę, o man visada patiko savarankiškos moterys. Neturėjau žiebtuvėlio, tačiau pasitikėjimo savimi titnagas visada puikiai įžiebia pokalbį.

Garbanoti plaukai krito ant jos pečių lyg liepų žiedai lengvi, gelsvi, kvapnūs. Be to pastarieji man nesukėlė alergijos.

Galėjau jai priminti, jog rūkymas nesukelia teigiamų organizmo reakcijų, tačiau įtariau ją ir pačią tai žinant. Šiek tiek sutrikau. Spėju. Tokiais atvejais, visada pasitelkiu vaizduotę, o jei ji kam sukelia nepatogumų, tampa gana aišku, jog mums ne į tą pačią pusę.

Ji šypsojosi, todėl nutariau, kad mudviem gali būti pakeliui, juolab, kad ji šypsojosi idiotui, taip ir netarusiam nė žodžio. Pamiršau priminti, jog šypsojosi elegantiškai. Gurkšnodama kavą, elegantiškai. Įtraukdama tirštus tabako dūmus, elegantiškai, juos išpūsdama. Visa, kas dėjosi aplink ją, maždaug pusmetrio atstumu, pasirodė daugiau mažiau elegantiška. Ir tai man patiko.

Ji buvo jaunesnė, o aš taip nemėgau klausyts istorijų apie praėjusius gyvenimo etapus, kurie mane vertė jausti kažkokį nenumaldomą silpnumą. Nostalgija berods vadinamą. Kam gi gali patikti toks niekingas jausmas? Juo labiau, kai žinojau, kad tebesu toks pat vėjavaikis, juo labiau, kai žinojau, kad toks ir liksiu. Bet man tai patiko, beje.

Ji neužsiminė apie praėjusius mano gyvenimo etapus, gal todėl, kad pati jų nemėgo, o gal todėl, kad kaip ir aš visa, kas geriausia, atidėjo ateičiai. Įtariu tuo mes ir buvome panašūs, įtariu, mums buvo pakeliui dar vieną stotelę.

Ji prasitarė, kad tai paskutinioji jos cigaretė (šiandien?). Bet kuriuo atveju, neatsiklaususi, mane prisiekė liudininku. Nelabai buvau iš tų, kurie pasisako už kokius tai įsipareigojimus, tačiau, juk kažkada ateina laikas, juk kažkada?

Greitai pradėjo temti, kol galiausiai vieninteliu šviesos šaltiniu beliko gatvių žibintai, kurie atsispindėjo jos plaukuose, o gal atvirkščiai. Visas šitas nesusipratimas, atsitiktinumas ar tiesiog nenusakomas keistumas buvo pažįstamas iki skausmo, tačiau nesugebėjau nuspėti nė akimirkos į priekį, todėl beliko mėgautis.

Padavėja atnešė sąskaitą, ji atsistojo, elegantiškai nusišypsojo ir elegantiškai nužingsniavo, neatsisukdama ir neprašydama vytis. Žinojau, kad daugiau niekada jos nebepamatysiu, tačiau visą laiką tikrindavau pašto dėžutę, tikėdamasis rasti šaukimą į teismo posėdį.

Patiko (0)

Rodyk draugams

0 Responses to “Trumpi susitikimai, sukeliantys keistą malonumą”


  1. No Comments

Leave a Reply