BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Didžioji vagystė

Mes šokom į automobilį ir movėm viena kryptimi kokias, dievaži, kokias penkiolika valandų, sustodami tik patenkinti bako apetitą ir savo išpuikusių skrandžių. Lėkėme viršydami greitį, policininkai krapštė plikes, žinoma, prieš tai nusikėlę kepures, matydami skriejantį objektą, radarai rodė keturženklius matmenis ir, jei būtų turėję rankas būtų pasikrapštę viršugalvius, jei tokius būtų turėję, be jokios abejonės.

Važiuojant paeiliui klausėmės mėgstamiausių dainų, skaičiavome pralenktus automobilius ir, kai pametėme skaičių, prisiekėme daugiau niekada nieko nebeskaičiuoti. Nebent tai, kas guli bagažinėje, žinoma.

Sustojome niekada negirdėtame ir nematytame miestelyje, kurio pavadinimo net neperskaitėme, o aš maniau, jog tokie egzistuoja tik holivudinių filmų kūrėjų fantazijose. Vaikščiojome po gatves susikibę, mano rankos šiek tiek drebėjo, bet po galais, man visada taip nutinka, kai baisiausiai jaudinuosi ar būnu laimingas. O čia ir tas, ir tas..

Žmonės į mus žiūrėjo lyg į pamišėlius, tačiau kur kas maloniau būti pamišėliu nei tokius stebėti, todėl į tai nekreipėme dėmesio.

Bare užsisakėme nesuskaičiuojamą skaičių šūvių, o be to, juk tarėmės daugiau nieko nebeskaičiuoti, na, nebent tai, kas guli bagažinėje, stebėjome vienas kito veidus, kurie yra daugiau mažiau linkę keistis, akis, viešai demonstruojančias konservatoriškas pažiūras. Mano rankos tebedrebėjo, bet prie to priprantama, varge, jei tik tokia būtų laimės kaina.

Buvo velniškai gera. Sakytum, jei tai būtų paskutinė gyvenimo diena, tai turbūt dar labiau bijočiau mirties. Bet tai negalėjo būti paskutinė gyvenimo diena, juk tai niekam nežinomas miestelis, nejau dar neaišku?

Nakčiai išsinuomavome jaukų kambarį, su visa derama pagarba, jei čia naktį reiktų praleisti su kažkuo kitu, būtų galima drąsiai dėl to jaukumo ginčytis.

Ji užpūtė šviesas ir baimes, atsigulė šalia ir padėjo galvą ant mano krūtinės. Dėkojau orui ir plaučiams, radusiems bendrą kalbą, ir neleidusiems mano kūnui netekti sąmonės bei mėgautis šia nepakartojama ramybe.

Bučiniais dalinomės įvairiausiomis istorijomis, akimirką sugavau save beskęstantį laimės bangose, tačiau nebuvo nieko, kas sudrausmintų nuo bridimo tolyn. Užmigau rūpesčiu prisirpusiame glėbyje, žinoma, tiksliai nepamenu, kaip ir kada prasmegau sapnų link, pamenu tik tikslią vietą. Ryte pramerkiau akis pasaulyje, iš kurio nesinorėjo pradingti.

Skaičiuojam? – paklausė.
Atitempiau milžinišką maišą, pernakt nakvojusį automobilio bagažinėje.
Kiek? – paklausė.
Lygiai šešiolika milijonų. Lygiai.
Manai mūsų čia nesuras ir neieškos? – paklausė.
Nemanau, nes juk tai mūsų pačių sekundės, kurias pavogėme iš savo gyvenimų.

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 Response to “Didžioji vagystė”


  1. 1 Liuka

    Sėdėjau, skaičiau ir spangau. Geras.

Leave a Reply